- iškadninkas
- ×iškadniñkas, -ė smob. (2) J, iškãdnykas (1) Ds kas nuostolius daro: Kiškis didis iškadnykas Ėr. Tokio iškadnyko nė į vidų nesileisk Vl. Aš tau parodysiu, tu iškadnyke! Vv. Nuog (orig. nog) iškadnykų mus gelbėk Mž59.
Dictionary of the Lithuanian Language.